- patricijus
- patrìcijus sm. (1) TrpŽ istor. 1. senovės Romos turtingųjų, kilmingųjų, žemę ir valstybę valdančiųjų giminių narys. 2. viduramžių miestų miestiečių aristokratijos ir pirklių atstovas: Patricijai – tai turtingieji pirkliai, magistrato nariai, pinigų skolintojai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
